Keturi vaikų laisvės lygmenys – tokį susitarimą organizacijoje gali taikyti ugdytojai, siekiantys laisvo, bet atsakingo tyrinėjimo, sako Lauko darželių Vilniuje ir Kaune vadovė Irena Aračiauskienė. Vaikas patiria sėkmę įveikdamas iššūkius, ir taip paauga. Gamta suteikia laisvės, tik svarbu mokėti pakreipti jos tėkmę tinkama kryptimi. Tęsiame straipsnių ciklą apie ugdymą lauke: dalinamės idėjomis, kaip taikyti jį praktiškai.
Keturi laipteliai į atsakingą laisvę
Laisvė daryti purvo projektą arba mokytis apie paukščius. Pakankamai erdvės atradimams ir tapsmas suaugusiuoju treniruojantis prisiimti atsakomybę. Kauno Ąžuolyno parke 2015 metais Lauko darželio padalinį pradėjusi kurti I. Aračiauskienė kartu su komanda išbandė įvairius patirtinio ugdymo lauke laisvės modelius.
„Mes mokome atsakingos laisvės, – aiškina ugdytoja. – Mūsų organizacijoje yra keli laisvės lygmenys: mokome vaikus, kaip gyvena žmonės pagal susitarimus“.
Dirbant su mišriomis grupėmis, keturi laisvės lygmenys padeda visiems pasijusti tyrinėtojais, patirti savo gebėjimams tinkamų iššūkių, tobulėti. Pirmajame laisvės lygmenyje vaikai gali imti viską, kas yra jų akių lygyje. Antrajame kai kurie daiktai padėti aukščiau, jų galima paprašyti ir naudoti prižiūrint ugdytojui: pavyzdžiui, kirpti žirklėmis. Trečiajame laisvės lygmenyje vaikai, prižiūrimi suaugusiųjų, gali dirbti su įrankiais – grąžtais, plaktukais, pjūkliukais.
Ketvirtasis laisvės lygmuo apima sudėtingesnius socialinius susitarimus. Čia, pasak ugdytojos, laisvė susitraukia ir moko laikytis dienos rutinos. „Jeigu skamba skambutis į Ryto ratelį, visi turime ateiti, toks yra susitarimas. Kai Ryto ratelyje dainuojame, tu esi laisvas žmogus ir turi teisę pasirinkti – dainuosi kartu, ar ne“, – sako nuo auklėtojos darbo pradėjusi vadovė.
Prieš imdamasi kurti Lauko darželį Kaune, ji buvo aktyvi mama, atidžiai stebėjusi, kaip sekasi vaikams darželyje ir pradinėse klasėse, galvojusi apie ugdytojo pašaukimą. Empatija vaikams ir noras būti su jais paskatino želdynų dizaino profesiją iškeisti į švietimo vadybos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Prisijungusi prie Lauko darželio komandos, ji kurį laiką stebėjo, kaip kolegos dirba Vilniuje, Pavilnių parke įsikūrusiame darželyje. Netruko suprasti, kad laisvė, augimas per patirtį, pakankamai erdvės atradimams ir atsakomybės mokantys susitarimai – keli svarbūs dalykai, kuriuos vaikui duoda ugdymas lauke.
Vaikai trokšta tobulėti, suaugti ir būti laisvi
Auklėtojai turi suteikti vaikams galimybę patenkinti tris pagrindinius poreikius, tuomet jie pasieks sėkmę. „Visi vaikai augdami trokšta trijų dalykų: tobulėti, suaugti ir būti laisvi. Tobulėti jie gali susidurdami su sunkumais ir juos įveikdami, poreikį suaugti patenkina bendraudami su mumis, suaugusiais, ir laisvės pasiekia turėdami galimybę pasirinkti. Manau, kad būtent čia ir slypi didžioji ugdymo kokybės dalis“, – išvardija I. Aračiauskienė.
Ugdytojai Lauko darželyje daro viską, kad vaikai patirtų nors ir mažą sėkmę. Laisvė, vedanti į asmeninę sėkmę, yra kompleksinis dalykas: vaikas įveikia pagal amžių tinkamus iššūkius, jausdamas ugdytojų ir tėvų palaikymą, mokosi įvertinti galimus pavojus, įveikti savo paties baimes. Galėdamas patenkinti prigimtinius poreikius, patiria asmeninę sėkmę, o tai reiškia, kad sėkmę patiria ir ugdytojai, ir ugdymo procesas.
Tiesa, vadovautis šiais humanistinės pedagogikos principais ne visada paprasta. Nors gamta, pasak I. Aračiauskienės, yra nuolat besikeičiančių vaizdų, iššūkių, erdvės klausimams ir kūrybai itin daug suteikianti aplinka, vyresniems vaikams, pavyzdžiui, šešiamečiams, vien duoti kastuvėlį duobutėms iškasti neužteks. Augantiems tyrinėtojams jau reikės ilgesnių žygių, įvairesnių nuotykių, jie taip pat sieks būti savarankiški kurdami savo projektus.
Ugdytojams tokiais atvejais teks irgi mokytis neįsikibti į planus, nes patirtinis ugdymas daugeliu atvejų yra ėjimas paskui vaiko idėjas, poreikius, gabumus. Lauko darželio Kauno Ąžuolyno parke veiklos pradžią prisiminusi jo vadovė pasakoja, kad komanda patyrė laisvės ir ugdymo plano derinimo iššūkių. Pavasarį susidėlioję mėnesio projektą paukščių tema, netrukus suprato, kad daug ruošimosi ir širdies reikalaujantys suaugusiųjų planai vaikams ne visuomet įdomūs. „Eiti paskui vaiką naudinga jo augimui: kai žmogus dega idėjomis, duodi jam žinių, įrankių, viskas ir liepsnoja. Pamatėme, kad vaikui paukščių tema gali taip labai ir nerūpėti – gal tuo metu jam įdomiau purvyno projektas“, – sako ugdytoja.
Jos komanda išmėgino įvairius ugdymo metodų variantus: laisvą ėjimą paskui vaiko žaidimus ir tyrinėjimus, struktūruotus planus. Išsigrynino vidurio kelias, auginantis tiek vaikų, tiek ugdytojų laisvę ir atsakomybę, kompetencijas. Auklėtojai stengiasi pasiskirstyti, kuris tądien bus pagrindinis atsakingas už veiklas. Vieni jų dirba pasitelkę suplanuotas veiklas, kiti improvizuoja. Taip visi suranda laisvės lauke ir ugdyme ribas, o kartu ir džiaugsmą ja naudojantis kurti.
Drąsa grįžti į vaikystę
Gamta stimuliuoja visus pojūčius, vaikams joje kyla daugybė klausimų. O suaugusieji gali vėl patirti atradimo laisvę. I. Aračiauskienė prisimena, kaip Lauko darželio kūrimo pradžioje auklėtojai ne visuomet išdrįsdavo kartu su vaikais imtis juos džiuginančių veiklų, pavyzdžiui, žaidimų purve. Pradėję važinėti į mokymus užsienyje, sulaukę lauko pedagogikos principais dirbančių svečių iš šalių, kuriose lauko darželiai įprasti, ugdytojai tai darė drąsiau. „Būti arti, čia ir dabar su vaikais – labai svarbu. Teko stebėti, kaip ateina į kiemą viešnia iš Islandijos, įsitaiso vidury purvo duobės, kurioje žaidžia vaikai, ir pradeda lipdyti spurgiukus. Prilipdo tų purvo spurgiukų, susideda iš eilės, ir skaičiuoja – prisiminėme vaikystę. Visi deklaruojame: mylime gamtą, kaimą, bet jau išaugome ir nemokame grįžti, nebemokame išsiterlioti rankų, nosies“, – laisvės žaisti tarsi vaikams pamoką patyrė darželio vadovė.
Lauke laisvė skleidžiasi ir dėl to, kad, skirtingai nei patalpose, gamta sugeria nerimą, stresą, suteikia daugiau privačios erdvės. Svarbus ir ugdytojų gebėjimas nugalėti savo pačių baimes. Organizacijos „Council for Lerarning Outside the Clasroom“ duomenimis, iš pradžių jie gali nerimauti dėl vaikų saugumo, pernelyg išsiplėtusių laisvės ribų, bet įpratę prie ugdymosi ir mokymosi lauke, vaikai išmoksta ir susitarimų. Vos valanda ar dvi ugdymo lauke kas savaitę ne tik įtraukia vaikus, gerina jų savijautą, bet ir didina ugdytojų pasitenkinimą savo darbu.
„Aš atradau save, savo vietą po saule“, – apie darbą su vaikais sako I. Aračiauskienė.
Ji įsitikinusi, kad ugdytojams svarbu ne tik būti su vaikais jų kasdieniuose atradimuose, tapti žinių vedliais, parodyti, kaip veikia susitarimai, bet ir kalbėti apie pašaukimą, išskirtinį gebėjimą, kurį vaikai gali savyje atrasti. Laukas suteikia drąsos rinktis įvairiausius kelius.
Cituotas straipsnis:https://www.lotc.org.uk/outdoor-learning-has-huge-benefits-for-children-and-teachers-so-why-isnt-it-used-in-more-schools/