Vaikai, lankantys lauko darželius, yra fiziškai aktyvesni ir geriau pasiruošia mokyklai. Norint, kad pradinukai geriau mokytųsi, reikia ne suskubti samdyti jiems korepetitorius, o duoti fiziškai aktyvaus laisvalaikio lauke. Įvairius mokslinius tyrimus apžvelgusi Lietuvos sporto universiteto docentė Rita Gruodytė-Račienė sako, kad ekspertai užfiksavo sąsają tarp judėjimo, žaidimų lauke ir kognityvinių moksleivių gebėjimų.
Daugiau juda ir skaito knygas
Prieš keliaudami į pirmą klasę, Lauko darželio ir Lauko mokyklos įkūrėjo Žilvino Karpio vaikai daug laiko leisdavo lauke. Šeima pastebėjo, kad ugdomi lauke vaikai nustebina užsispyrimu tikslui pasiekti, formuojasi stiprūs charakteriai. „Jie tvirtesni ir fiziškai, ir emociškai, jaučiasi laisvesni. Jiems geriau sekasi įveikti atstumus ar susikoncentruoti veiklai, reikšti nuomonę“, – sako Ž. Karpis, kurio vaikai net ir skaityti knygas mėgsta lauke.
Fizinis aktyvumas lauke turi teigiamos įtakos ir geresniam vaikų pasiruošimui mokyklai, ir net knygų skaitymui. Tą rodo tyrimas, kurio metu buvo apklausta apie 40 lauko darželius Vilniuje ir Kaune lankančių vaikų tėvų ir tiek pat – lankančių tradicinius darželius. Palyginus lauko darželio vaikų grupę su įprastinio darželio grupe, matyti statistiškai reikšmingas rezultatas – lauko darželių vaikai fiziškai aktyvesni.
„Tėvai pildė Nyderlandų fizinio aktyvumo klausimyną, atsakė, kokį laisvalaikį vaikai renkasi: ar labiau aktyvesnes, ar pasyvesnes veiklas. Pagal šį klausimyną tie vaikai, kurie lankė lauko darželius, buvo fiziškai aktyvesni. Kitas objektyvus paskaičiavimas: lauko darželių vaikai dukart mažiau serga, ir dėl to beveik dukart rečiau dėl ligos praleidžia darželį. Įprastinį darželį lankantys vaikai dėl ligos vidutiniškai praleido beveik 25 dienas per pastaruosius metus, o lauko darželį – 10“, – sako tyrimui vadovavusi Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentė R. Gruodytė-Račienė.
Šio prieš keletą metų atlikto tyrimo rezultatus ji neseniai pristatė tarptautinei lauko bendruomenei Erasmus+ projekto „School readiness in forest kindergartens“ metu. Paaiškėjo, kad kuo fiziškai aktyvesnis vaikas, tuo jo darželio lankymo grafike mažiau praleistų dienų dėl ligos. Lauko darželių vaikai auga kiek kitokiomis sąlygomis, lyginant su tradicinius darželius lankančiais, todėl jų psichomotoriniai gebėjimai pereinant į mokyklinį etapą yra geriau išvystyti negu tradicinių darželių vaikų.
Tyrimo autorius, studentas Pijus Mykolaitis, ir jo dėstytoja, sudarydami klausimyną pagal Nyderlandų mokslininkų pavyzdį, pastebėjo, kad vienas iš teiginių, „Ar jūsų vaikas mėgsta judriai žaisti, ar skaityti knygas?“, skaitymą automatiškai sieja su fiziškai pasyvesniu laiko leidimu. „Įdomu buvo pamatyti, kad lauko darželių vaikai, tėvelių teigimu, labai daug laiko skiria knygų skaitymui, bet nepaisant to, jie vis tiek fiziškai aktyvesni už įprastinių darželių vaikus“, – netikėtą rezultatą tyrimo metu pastebėjo mokslininkė.
Į mokyklą ateina laimingesni
Išėjimas iš patalpų savaime padiktuoja vaikams kitokių pasirinkimų galimybes. Jeigu kėdžių ir suolų pilnose klasėse, kaip sako R. Gruodytė-Račienė, iškart norisi prisėsti uodegas, tai laukas siūlo daugiau. Rinkdami duomenis tyrimui, mokslininkai pamatė, kad lauko darželių aplinka praturtinta puikiomis gamtinėmis sąlygomis: miškais, tekančiu vandeniu, įkalnėmis. Tai leidžia vaikams judėti natūraliai ir atlikti daugiau įvairesnių judesių, vystosi platesnio spektro judėjimo gebėjimai. „Daug labiau pasiruošia mokyklai, iš psichomotorinės ugdymo perspektyvos žvelgiant, lauko darželių vaikučiai, nes jie turi gerokai daugiau patirties, negu tik būti pasiruošusiems ramiai sėdėti suole“, – atkreipia dėmesį Lietuvos sporto universiteto docentė.
Pastaruoju metu švietime matyti ryškių pokyčių, net tradicinės mokyklos atsižvelgia į tai, kad vaikams pirmoje klasėje reikia aktyvesnių intarpų tarp mokymosi dalykų, atsiranda lauko klasių.
„Tikėkimės, kad bus daugiau laimingų vaikų“, – aiškindama tyrimo rezultatus, pabrėžia R. Gruodytė-Račienė.
Kalbant apie gerą pasiruošimą mokyklai, su ankstyvuoju ugdymu siejamas judėjimo džiaugsmas, laimės jausmas ir buvimas žaliose erdvėse vaikus paveikia labiau, nei manome. Tai parodė didelės apimties retrospektyvinis danų tyrimas, nagrinėjęs suaugusių žmonių psichinės sveikatos situaciją per 16 įvairiausių psichinių sutrikimų ir ligų. Buvo tiriama, kiek vaikai savo gyvenamoje aplinkoje turėjo žalios erdvės, o po dvidešimties metų pasidomėta jų sveikata, emocine savijauta. „Žaliosios erdvės poveikis vaikystėje, pasirodo, mums toks stiprus, kad padovanoja apie 55 proc. apsaugos nuo psichikos sutrikimų suaugus – tikrai daug!“- sako R. Gruodytė-Račienė, mananti, kad tėvų ir ugdymo įstaigų užduotis – iš vaiko išauginti jaunuolį, kuriam patiktų būti judriam.
Ne daugiau korepetitorių, o daugiau judėjimo lauke!
Sveikų ir laimingų paauglių mokyklą pabaigia ne tiek jau daug – per dvylika mokslo metų juos ima varginti stuburo iškrypimai, stresiniai psichosomatiniai simptomai, galvos, pilvo skausmai. Tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams. Prieš keletą metų prestižiniame mokslo žurnale „British journal of sports medicine“ išspausdintos 24 garsiausių ekspertų iš JAV, Kanados, Europos šalių įžvalgos: norint, kad vaikai geriau mokytųsi, reikia ne samdyti daugiau korepetitorių, o leisti jiems būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu ir lauke. Ekspertai patvirtino, kad kognityvinių funkcijų ir fizinio aktyvumo sąsaja tikrai egzistuoja. Vaikų kognityvinėms funkcijoms ugdytis padeda judėjimas ir aktyvūs žaidimai gryname ore.
„Vaikams reikia būti fiziškai aktyviems kasdien bent 60 minučių: kad paprakaituotų, išrasotų kakta, širdis dažniau stuksentų. Krūvis turi būti tinkamo intensyvumo vaikams ir paaugliams, nuo vidutinio iki didelio. Tai, ką mes nuveikiame vaikystėje, paauglystėje, labai paveikia, kiek būsime sveiki, laimingi, fiziškai pajėgūs suaugę“, – paprastą receptą turi LSU mokslininkė.
Vis dėlto jis turi niuansų – pavyzdžiui, neužtenka darželinukams įrengti žaidimų aikštelę kieme arba kartais nukeliauti pažaisti į parką. Norvegijoje atliktas tyrimas, kuriame palyginta, kaip vaikai leidžia laiką tradicinėse ir gamtinėse aikštelėse, parodė – fiziškai aktyvesnė diena buvo ta, kurią ugdytojai su vaikais eidavo į gamtines aikšteles. Jų aplinka duodavo daugiau galimybių judėti. Įdomu tai, kad pasyviausia diena vaikams tapo tradicinėje lauko aikštelėje vasarą – nors oras buvo puikus, sugalvoti, ką veikti jau šimtą kartų išbandytoje erdvėje – sunku. Vyresni vaikai ilgai užtruko, kol išsirinko, ką žaisti. Tyrimo išvadas analizavę ekspertai nusprendė, kad geriausia vaikams – balansas tarp planuotos judrios veiklos ir laisvo žaidimo.