Kasdien daug judant gamtoje skirtingais paviršiais, vaikų raumenys įgyja „atmintį“, sausgyslės tampa elastingesnės, gerėja visi fiziniai rodikliai. Vaikai lauke išsklaido stresą, geriau susikoncentruoja ir išmoksta įvairių dalykų. „Darželyje skatiname rinktis basas pėdas“, – sako „Lauko darželio auklėtoja“ ir kineziterapeutė Karolina Audenytė, pastebinti teigiamą buvimo lauke įtaką vaikų fizinei ir emocinei sveikatai. Tęsiame straipsnių ciklą apie ugdymą lauke: dalinamės idėjomis, kaip taikyti jį praktiškai.
Gerėja fiziniai rodikliai, stiprėja imunitetas
Šokinėjimas per balas, maudynės upėje, lakstymas basomis kojomis, žaidimai sniege, lapų krūvose – „Lauko darželyje“ vaikai patiria visus metų laikų džiaugsmus. Darželio padalinyje Vingio parke Vilniuje, kur dirba K. Audenytė, jie eina ir į pojūčių žygius, vaikšto pačių susikurtais basų kojų takais. Daugiau nei ketverius metus kartu su vaikais būdama lauke, ugdytoja praktiškai patvirtino sau daugelį teorinių žinių apie judėjimo gryname ore teigiamą įtaką vaikų sveikatai.
„Žaidimai gryname ore turbūt pats geriausias būdas grūdintis, – sako auklėtoja, įgijusi ir kineziterapeutės profesiją. – Esu pastebėjusi, kad leisdami laiką lauke vaikai tampa ištvermingesni, mažiau serga, gerėja jų fiziniai rodikliai, stiprėja skeleto-raumenų sistema, kuri ankstyvojoje vaikystėje labai greitai kinta ir yra labai svarbi normaliam vaiko vystymuisi“.
Kartu su kitais ugdytojais ji pastebi, kad vaikai, kurie lanko „Lauko darželį“ ilgiau nei metus, serga kur kas rečiau. Kai kiti darželiai uždaromi dėl epidemijos, šio darželio grupės beveik pilnos. Suomijos aplinkos instituto duomenimis (Finnish Enviromment Institute, 2017), lauke susiduriame su daugybę natūralių mikrobų, kurie stiprina vaiko imuninę sistemą. Net ir grūdinimasis didžiąją dienos dalį leidžiant lauke vyksta savaime. Šiltuoju metų laiku lauke darželinukai išbūna ir visą dieną: ugdosi, valgo, miega, žaidžia. Net ir žiemą auklėtojai skatina žygius, žaidimus sniege, šildosi kartu su vaikais prie laužo.
Judant skirtingais paviršiais, lavėja vaikų ištvermė, koordinacija, pusiausvyra ir laikysena. „Augant ir šiaip šitie rodikliai gerėja, bet, aišku, lavėja daug labiau, nei sėdint patalpoje. Vien tik lipant į medį kiek kūno pastangų reikia: tiek koordinacijos, tiek pusiausvyros, jėgos“, – vardija auklėtoja.
Kaip basos pėdos susijusios su kalba?
Fizinis vaikų aktyvumas informacijos srautų ir ekranų amžiuje kartais krenta iki nulio. K. Audenytė įsitikinusi, kad tai pagrindinė problema, kodėl daugėja vaikų laikysenos, regos, kvėpavimo ar nutukimo problemų. „Vaikų sveikatai būtinas optimalus fizinis krūvis kiekvieną dieną. Tad darželyje filmukus keičiame pačių kuriamais spektakliais ar knygomis, tyrinėjimais gamtoje – nuo paukščių stebėjimo iki vabalų viešbučio kūrimo. Šiltuoju metų
laiku pamirštame batus ir leidžiame padams būti masažuojamiems akmenukų, smėlio, kankorėžių“, – pasakoja ji.
Basos kojos lauke vaikų vystymuisi daro didžiulę įtaką. Paduose yra daugybė jutiminių zonų, kurios stimuliuoja visą organizmą. K. Audenytė duoda pavyzdį: 2018 metais Japonijoje atlikto tyrimo metu vaikai buvo padalinti į dvi grupes – vieni į darželį eidavo basomis, kiti – su batais, pastebėti teigiami pėdos vystymosi rezultatai. Tad „Lauko darželio“ ugdytojai skatina mažuosius daugiau vaikščioti basomis, kuria basų kojyčių takus. Apie vaikščiojimo basomis poreikį ankstyvojoje vaikystėje kalba ir lauko ugdymo partneriai užsienyje. Štai Honkongo darželis „Wu Kai Sha“ leido vaikams būti basiems net mokantis klasėse. Ugdytojai sako, kad vaikščiodami be batų, vaikai pagerina koordinaciją, laikyseną, netgi galvas laiko aukščiau dėl sensorinių impulsų, gaunamų iš žemės. Padais jaučiant nuolat besikeičiantį paviršių, stiprėja nervų ir raumenų sistema, gerėja orientacija erdvėje, atsiranda įvairesnių pojūčių ir idėjų kūrybiškumui.
„Kuo daugiau skirtingų paviršių, faktūrų vaikas liečia – o jų gamtoje netrūksta: tiek įvairių dydžių akmenukų, tiek medžių žievės, smėlio, – tuo labiau lavėja smulkioji motorika. O ji turi labai glaudų ryšį su kalba, nes sklindantys nerviniai impulsai stimuliuoja kalbos centrą“, – skirtingų gamtinių medžiagų lytėjimo ir geresnės smegenų veiklos ryšį aiškina K. Audenytė.
Raumenys, patirdami judėjimą skirtingais reljefais, įgyja „atmintį“, sausgyslės tampa elastingesnės, atsparesnės. Daugiau būnant lauke, mažiau kenčia ir ekranų nualintos vaikų akys. Stebint medžių viršūnėse tupinčius paukščius ar upėje plaukiančias žuvis, savaime įvyksta akių mankšta.
Kalbėdama apie tai, kaip ugdytojams būti vedliais vaikų kelyje į sveikesnį augimą, kineziterapeutė ir auklėtoja pataria ne tik eiti į gamtą, bet ir pastebėti vaikų sėdėsenos ar stovėsenos įpročius. Svarbu pažiūrėti, kad vaikas prisėdęs žaisti neišsuktų kojyčių „W“ forma (taip vadinama dėl šlaunų ir blauzdų padėčių žiūrint iš viršaus). Sėdint „varlyte“ nedirba kūno raumenys, nelavėja pusiausvyra – tai gali daryti įtaką netaisyklingai vaikų laikysenai. Tokiu atveju reikėtų vaiką mokyti alternatyvių sėdėjimo padėčių: kojas ištiesus, sėdint ant kulniukų, jas sukryžiavus priekyje.
Eina į „pojūčių žygius“
Iš Anykščių rajono kilusi, įpratusi daug būti lauke auklėtoja K. Audenytė visada mylėjo gamtą ir vaikus, tad darbas lauko ugdymą taikančiame darželyje tapo puikiu pasirinkimu. Labiausiai ją nustebino tai, kad net ir žiemą lauke galima jaustis komfortiškai, o viskas priklauso tik nuo tinkamos aprangos.
Gamtoje aktyviai leisdami dieną, gerai jaučiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Dirbdama lauke auklėtoja pastebi, kad gerėja jos pačios ir kolegų fizinė ištvermė, stiprėja raumenynas, širdies ir kraujagyslių sistema.
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ne tik apie fizinės, bet ir emocinės sveikatos svarbą, net gydytojai pacientams išrašo receptų – buvimo miške, „miško maudynių“. K. Audenytė patvirtina: būnant lauke gerėja ne tik fizinė, bet ir psichinė vaikų ir suaugusiųjų sveikata. Lauke vaikai tampa ramesni, atviroje erdvėje triukšmas išsisklaido, todėl patiriama mažiau streso, vaikai geriau susikoncentruoja, todėl efektyviau gali išmokti įvairių dalykų. O gamtoje ir mokytis įdomiau – čia daug skirtingų reljefų, medžiagų faktūrų, gyvybės, ką būtų sunku surasti uždaroje erdvėje.
Terapinį poveikį „Lauko darželio“ vaikams ir ugdytojams duoda „pojūčių žygiai“. „Tai tokie tylieji žygiai, kuriuose bandome išgirsti ir atskirti gamtos garsus (paukščių čiulbėjimą, medžių ošimą, vandens čiurlenimą), pamatyti, kaip keičiasi tas pats takelis kiekvienąkart juo einant, paliesti kuo daugiau skirtingų natūralių paviršių, užuosti miško kvapus“, – sako Vingio parke įsikūrusio darželio padalinio auklėtoja.
Po gamtos kelionių vaikai ir ugdytojai gauna daug laimės hormonų, tampa ramesni, empatiškesni.
Cituoti straipsniai:
Cross-Sectional Study Shows Kindergarten Barefoot Policy Positively Affects Soles’ Contact Area. https://m.scirp.org/papers/86428
Bare Foot Benefits. https://bit.ly/2VgZUdx